Kitoje pusėje

Jis perėjo į kitą gatvės pusę, perėjo mašinaliai, nesąmoningai, nepagalvojęs, tiesiog kažkuriuo metu jam šovė į galvą, gal jis prisiminė, kaip pastoviai toje vietoje pereidavo, ir, nei iš šio nei iš to, perėjo. Tik perėjęs suprato, ką padarė, bet niekas neatkreipė dėmesio, prie jo neprišoko policininkai, gal tuo metu jų šalia nebuvo arba jie buvo užsiėmę. Jis apsidairė - nieko nematyti, jokio subruzdimo, niekas nepastebėjo. Gal. Dabar jis svetimoje gatvės pusėje, kurioje neturėtų būti, už tai jam gali grėsti bauda arba dar blogiau, juk jeigu nesuras tinkamo paaiškinimo, kodėl jis tai padarė, jį gali kaip reikiant užtampyti. Gerai, sakykim, aš pasakysiu, kad norėjau pažiūrėti, ar dirba kirpykla, nes kirpykla kaip tik šitoje gatvės pusėje. Bet jam atsakytų, ar tu aklas, nematai, kad uždaryta? Aišku, jis galėtų suversti kaltę nusilpusiam regėjimui ir tai yra visai neblogas pasiteisinimas, vis geriau nei apskritai tylėti, jei tylės, jo gali paklausti: tu ką nebylys, kurčias? ir, tarkim, dėl patikrinimo iššautų jam prie ausies iš pistoleto į orą, o jis, savaime suprantama, to išsigąstų ir taip išsiduotų, kad nėra kurčias, tada jį galėtų įtarti šnipinėjimu priešiškai valstybei ir pristatyti į saugumą, kur jis praleistų požemyje gal ne vieną mėnesį tardomas ir kankinamas, paskui neatlaikęs, jis, žinoma, prisipažintų, ko tik anie pageidautų.  Jis girdėjo, kad taip pasitaiko.

Jį išpylė prakaitas. Nusišluostė kaktą šaliku. Su ilgesiu pažvelgė į savo gatvės pusę ir kelintą kartą jau per paskutines dešimt minučių prakeikė save už tokį neapgalvotą, vaikėzišką išsišokimą. Prieš ką tu čia šokinėji, ką nori įrodyti, kaltino jis save. Taip, kirpykla iš tiesų nedirba, bet tai ir taip buvo aišku, nereikėjo dėl to pereiti gatvę, nors jis perėjo ir ne dėl to, pats nežino dėl ko. Net ir pasiaiškinimas dėl kirpyklos nelabai tiktų, nes jis tvarkingai atrodo, ta prasme, kas savaitę žirklėmis jį aptvarko žmona. Jis girdėjo, kad kiti žmonės kviečiasi kirpėjas į namus arba patys važiuoja pas jas į namus, ir jos iš tiesų šiomis sąlygomis netgi geriau uždirba, negu iki pandemijos: joms reikia savo transportu važinėti, vežiotis priemones, jas dezinfekuoti, todėl šukuosenų įkainiai smarkiai padidėję, jis tą girdėjo.

Tai bent gyvenimas atėjo, galvojo jis, kaip dabar reiks grįžti namo. Kaip tyčia dabar jis pastebi daug policininkų, be to, tą irgi girdėjo, dalis policijos darbuotojų specialiai vaikšto persirengę civiliais ir tykoja besibūriuojančių, paklauso kalbų, jei kas nelaiko liežuvio už dantų ir perdaug atvirai reiškia nepalankumą valdžiai, yra areštuojami. Tą jis irgi girdėjo.

Iš šitos gatvės pusės jo pusė atrodo beveik kaip tėvynė, tokia miela ir artima. Pastaruosius mėnesius jis vaikščiodavo anapus ir žvalgydavosi į šitą gatvės pusę, vis galvodamas, gal ten yra geriau, gal oras ten sveikesnis. Dabar jis mato, kad nė velnio, šitoje pusėje jis jau ima dusti ir oro jam negana, bet nusiimti kaukės irgi negali, nes tuomet iškart gali būti nubaustas. Kvėpuoti svetimoje žemėje tikrai nėra kuo ir jis vis dažniau trupučiuką  kilsteli kaukę nuo veido, kad daugiau įkvėptų. Dabar jį kankina tik viena mintis, kaip grįžti. Iki komendanto valandos dar geros dvi valandos, reikia būtinai spėti, nes per ją tave gali net nušauti, nieko neturi būti lauke. Tą jis irgi yra girdėjęs. Gal prieiti prie policininkų ir paaiškinti? Bet tada jie klaus, o kaip aš atsidūriau čia? Jeigu aiškinsi, kad jie tiesiog galbūt, tik galbūt nepastebėjo, jie tai gali palaikyti kaltinimu blogai atliekant pareigas, tada nežinia, ką jie padarys po tokio įžeidimo, gali sumušti ir panašiai. Girdėti dalykai. Mėginti pereiti, kaip tai padarė pirma, jam visai nesinorėjo, tiesiog linko keliai apie tai pagalvojus. Ir kaip aš taip ramiai tuokart perėjau, niekaip negalėjo suprasti. Paskambino žmonai ir tyliai papasakojo. Keli žmonės įtartinai jį apžvelgė, bešnibždantį kažką į telefoną. Žmona  pirmiausia jį aprėkė, po to, kadangi buvo gera strategė, atmetusi visus vyro pasiūlytus variantus, pateikė vienintelį įmanomą.

Vyras taip ir padarė. Sėdo į taksi, nuvažiavo į oro uostą ir ten kone pusvalandį maldavo atvykėlių, kad atiduotų jam kelionės bilietą. Visi teigė, kad bilietas jiem reikalingas kaip atsiskaitymo dokumentas, tik viena mergina atsainiai kyštelėjo jam savąjį. Jis buvo devintame danguje. Paskubomis dar nusipirko oro uoste lagaminą ir išskubėjo autobusu į savo gatvę. Išlipęs iš autobuso ramiai perėjo į kitą pusę, ten, kur jam ir reikėjo. Prie jo iškart prisistatė trys policininkai. Jis neskubriai išsitraukė merginos kelionės bilietą ir ištiesė pareigūnams. Tie, net nežvilgtelėję, atidavė jam pagarbą ir pasišalino. Vyras spėjo į namus dar prieš pat komendanto valandą.

Žiauriai girdėta istorija, ar ne?