Lašelis

Kai nuostabias akimirkas palydint tylomis,
Iškėlęs baltą burę Tu nunešei mintis..
Svajonę vėl įpūtęs su šypsena veide,
Paleisi ją į sapną blaškytis erdvėje.

Ore mes sklendžiam švelniai ir žiūrim tolumon
Palydim žvaigždę krentant, paskendę tamsumoj.
Nereikia nei tikėtis, nei laukti ateities,
Jau šiąnakt galim jausti mes laimę dabarties.

Ar susitiksim darsyk po degančiu skliautu?
Pakėlus širdį narsią nuplauna ją lietus...
Skaidriam mažam lašely atsispindės dangus
Ir saulei jį apšvietus vaivorykštė nubus.