Atskaita

Saulei rytą dovanojant šypsena tava mane palydi.
Naują dieną aktyviai pradėjus pasiliksime akimirkoj šioj maloningoj!
Pažadai nereikalingi, jie beverčiai ateities mįslingos labirintuos.
Šią akimirką sau prisiminkim net kai pereisim vartus į amžinybę.

Parą po paros mes renkam detales dėlionės, kuriam savo filosofiją, svajojam...
Kartais netikėtai susimąstę prieš akis atrandam trūkstamas dalis ir pasidaro aišku..
Juk realybę tik suvokti reikia, kur gyvensim renkamės laisvai- galim kilti, galim nusileisti...
Tik svarbiausia nepaleiski atskaitos ribos, kad į švarų protą grįžt galėtum nuolatos.