Už sapno durų

nors už durų kalba pūga
su patvory besišypsančiu
besmegeniu
ir tvoros traška
dangus prie žemės
pasilenkęs jai tyliai kužda
nesvarbu
sapne nėra žiemos
ir traukiniai sustoja
tik levandomis kvepiančiuose
peronuose
moterys ilgomis suknelėmis
laukia žydrojo Dunojaus
parke pėdsakai veda
į vieną pusę ir
išnyksta paukščių būryje
garuojanti arbata
ir vakaro melodija
rangosi palubėje
tavo sapno vėjarodė
sukasi į pievą
kurioje ganėme laumžirgius
laumių sakmėm tikėjome
sapne nėra žiemos
tik geliančiai šalta