Vojaž

nieko neatsiimu,
nieko nenusiimu,
tegul ir penktadienis bus,
gal net išplautas,
o motina žemė
pažadės nemeluoti
iš meilės Lietuvai
kai 40 gigabaitų
taps išvaryti iš rojaus
ir vaikinas stovės nusiminęs,
nudegusiais padais prie pušies –
pacientas keistų objektų pasaulyje.
nes mergina ne jį,
o raudono siūlo ritę
spaus sau prie širdies.
šiaip, iš pasikalbėjimų,
gal net vilnonių
kai jobanais atšilimais
vėl nusnigo sočiai
ant katinų ir pelių,
tiesiog – vienaskiemeniais. –
patys supraskit kam,
nei tiesiogiai,
nei netiesiogiai
ir be aukščiausio proto,
o tik su faktoriumi,
kad šaldytos avietės
skanu, bet –
kur gauti?
štai ir apsisuko veiksmai ratu
angelui prigludus
prie mano peties –
Мираж.