rašytojas pabudo naktį.
rašytojas rašė poeziją:
kaip visada irma ėjo pirmuoju numeriu.
kotryna sekė paskui.
septynios avys, tokios kūdos,
kad beveik susiliejo,
sugužėjo į tarplangį
ir virto angelais.
tai mačiusieji
patyrė gausybę infarktų,
insultų ir dar visokių
papildomų mikro.
kateteris iškrito iš pušies
ir pataikė į usnį
tarsi degtukas.
bet usnis neužsiliepsnojo,
todėl nebuvo kur žiūrėti
ir visi išsiskirstė namo.
tada aš tariau –
manau abu žinome,
kaip apykvailiai yra
taip rašyti, kaip rašo
rašytojas, tačiau laikas
ir man pasimokyti rašyti
pagaliau poeziją.
ir ką tu pasakysi –
parašiau ir prikaliau
prie taburetės.
aušo
rytoj.