priklydėlė

jau bus kelios dienos
kai priklydo ruda katė
ruda katė balta letena
vinguriuoja uodega ir žiūri
tiesiai į akis
ko?

pašerk sakau žmonai
kai prašvis
ten ruda katė
o dabar ir kas rytą
tupi prie durų
laižosi

jei nesukniauktų kartais
ne iš šio pasaulio
galvočiau

naktį girdėjau
lakė vandenį kalbėjosi
su mėnuliu

atidėk potvynį
dar šiek tiek
palauk bent
kol iškeliausiu

ruda katė balta letena
snaudžia
susirangius prie durų