Prašei ateiti rudenį vėlyvą.
O išėjau dar žiemai nesibaigus:
Prisnigo į rankas laukimo -
Iš ilgesio net mintys išsiblaivė...
Prisnigo to išsiilgto lengvumo,
Aiškus žinojimas nukrito snaige.
Ir suvokimas lyg sirenos stoty kaukė:
Iš niekur į nieką išvykstančio traukinio laukiau...


Svet






