Svarbiau negu bijoti

išmokti gyventi
kai gresia pasaulio pabaiga
kaip paukščiai žuvis triušiai
gal svarbiau negu bijoti

nuo amžių svaigsta galva
nuo to begalinio visatos sukimosi
kur už kiekvieno žemės centimetro
begalybės ežerų prarajos
visada pro Scilę ir Charibdę
plaukiame
ir už kairiojo bei dešiniojo borto
vis kitokia mirtis laukia

geriau kaip žuvis paukščiai ir triušiai
nors ir jie viską nujaučia
be vaizduotės

pasaulio pabaiga
dar negreitai
dar gal paspausime
vienas kitam ranką
prieš atšaldami

yra viršuje užtarėjas
ir švarios neišmurzintos spalvos
meilė mūsų amžina
tik mums

galbūt
šviesoje be galo
be krašto tunelyje
kur nėra tamsių
ir niūrių porėmių