Kavinėje

Jei galima, mums tų vanilinių su braškėmis.
Taip pat puodelių porą balintos.
Taip, ir su zefyrinėmis putomis.
O mes? Mes prisiminsime, kaip taškėmės
laikų purslais ir galim tuos
laikus patylinti – lyg būtume mes

istorijų neįtikėtinų gesintojai
ar stogdengiai planų tų su pertekliais,
ar perlenktų lazdų gydytojai
ir iš bandymo kokio septinto, jei
tik domintų ką nors ir jei tik leis
aplinkybės, nesakyti nieko kito jai,

tai mus aptarnaujančiai mergaitei,
tik – to paties pakartoti malonėkite
ir neskaičiuokit mums dar kol kas, nes
ledai, uogos ir pipirai – skamba margai tai,
skoniai vieni ugny, malūne kiti,
ir nuostabus kiekvienas kąsnis.