užsidega rugsėjis saulėlydžio spalva
ir trenkiasi į žemę paskutinis amalas,
į kupstą sušluota rausva lava,
o pečiuj paskutinis šviežias duonos kepalas
nustos spragsėti sausos beržo malkos
(o, sakė, vien tik ąžuolą kurens)
... viešnia, ta kur už lango, jau išalkus
bet žemė jau įšalus lig gelmens


Jupiterio žiedas







