užsidega rugsėjis saulėlydžio spalva
ir trenkiasi į žemę paskutinis amalas,
į kupstą sušluota rausva lava,
o pečiuj paskutinis šviežias duonos kepalas
nustos spragsėti sausos beržo malkos
(o, sakė, vien tik ąžuolą kurens)
... viešnia, ta kur už lango, jau išalkus
bet žemė jau įšalus lig gelmens