Apie II arba Nieko falsifikatai

Na gerai. Jeigu jau apie nieką, tai
apie nieką.
Štai budi pelėkautai
ir staiga sūrio kažkaip nelieka,
tyla nesidrumsčia, išlieka glotnia.
O ir niekam sūrio nereikia to.
Yra kas plovykloje A plauna Tai. Gal net ne
ypač daug, kas žino, bet vis Gi Tai
kam nors pro akis neprasprūsta, reketo
dalykėliai užsimezga uodegai vizgintai
panašiai į kitas, kurioms uodegų tų
palaižymai smagūs, uodega stati – nei
už ką neatspėtum kodėl, o šaukštai degutui
įvairių dydžių pagal medaus kiekį statinėj
vis dar nesibaigė prekyboje
ir dėl nuolaidų palanku derėtis,
niekam nepasirodys, kad prikibo jie,
akmenėliai, didelis pasirinkimas, išmanūs,
maži, bet, patikėkit, mama ir tėtis
bus patenkinti, taip pat ir jų tėčiai ir mamos –
didelius vežimus verčia, todėl verčiau
įsigykite įvairių ir po keletą,
ir prie vaikų laikykite kuo arčiau,
štai ir skeletai – kas nors gali tą
pasirinkimą kritikuoti, bet, jei spintoje
būtų vietos – o visi randa –
savo nuobodulį kankintoją
prablaškytumėte, šokdami sarabandą
vakarais lapkričių-balandžių- sausių
arba rytais,
arba mėnesienų metu vėsiausiu,
arba pavasariais vis dar gana retais,
bet apgailestaudamas iki kraštutinio
žiaurumo, nebeįmanoma žiauriau,
pažiūrėkite, akių vokai užtinę,
pareiškiu, parduotuvę uždariau,
nes autentiškas niekas baigėsi,
visiška retenybė patikimi nieko tiekėjai,
o falsifikatų pasiūla labai gausi,
tokia, kokios niekad nesitikėjai.