Jelitai II, Bucha istorija

Dėkui dievams, kad gyvenamojoje terpėje dar yra reikalingų medžiagų, pagalvojo Bucha. Nors nerimas jau buvo beužvaldantis protą.
Mokslininkai ilgai suko galvą dėl šio proceso. Iš kur tai atsiranda? Kur dingsta? Ar tai gali baigtis?  O religijų atstovai klausdavo: Ar yra kas virš Didžiosios Motinos? Kas ją sukūrė? Galbūt ne tiek klausdavo, kiek ginčydavosi ir šių nesutarimų dėka nulėkė jau ne viena galva. Bucha nelabai tikėjo, kad už viską atsakingos aukštesnės būtybės. Būdamas smalsus perskaitė ne vieną teoriją apie didįjį erų virsmą. Jų buvo daug, tačiau visos sutarė dėl vieno – proceso eiliškumo:
Pilnatvės eroje viskas tekėdavo įprasta vaga, Jelitai maitindavosi, susilaukdavo palikuonių ir gyveno gyvenimą kuris visas sukosi apie Didžiąją Motiną.
Nerimo era prasidėdavo gimus mažajai Motinai ir tai reikšdavo pabaigos pradžią.
Trūkumo eros metu, drastiškai mažėdavo maisto, o gyventojai turėdavo rinktis, jie ar Motinos. Čia visada pasirinkdavo jas ir įprastas gyvenimas gerokai pasikeisdavo.
Apie sekančią, nebūties erą, buvo žinoma mažai. Tiesiog ne daug kas išgyvendavo, o likę gyvi dalinosi įvairiomis, dažnai prieštaringomis istorijomis. Buvo šaltinių kurie pasakojo apie terpės dingimą, Motinų išvykimą iš šio pasaulio, stingdantį šaltį ar šviesas tunelio gale. Kiti gi pasakojo, kad pasimatę su dievais jie atsidurdavo naujoje terpėje ir virsmas vėl prasidėdavo iš naujo.
Buvo sunku pasakyti kaip viskas baigdavosi, bet aplink visi jautė kad greit tai pamatys savo akimis. Maisto dar buvo, bet mažoji Motina jau buvo gimusi. Ir nors visi drąsino ir palaikė vieni kitus, niekas negalėjo atsikratyti apėmusio slogučio..
Kokia visko prasmė? pagalvojo Bucha ir iš kart pajuto, kad kažkas pasikeitė. Sujudo terpė ir visu kūnų pajuto kaip Motina pradėjo tolti - kilti aukštyn. Kilo panika, vieni puolė melstis dievams, kiti ruošėsi kovoti su nežinomu priešu.
O Bucha, atrado naują jausmą. Kažkas jį pradėjo traukti taip stipriai, kad buvo neįmanoma priešintis.. Prieš akis prabėgo gyvenimas, prisiminė visus draugus, pirmąją meilę ir Motiną kuri visada buvo šalia.
Motina.. Jos nebėra.. Nėra ir prasmės, pagalvojo. Atsipalaidavo ir atsidavė paslaptingai traukai.
Tuo metu barzdočius flaneliniais marškiniais paragavo naujo skonio partijos ir patenkintas padėjo atšaldymui.