atviros tavo namų durys
skersvėjai laksto
garsiai kvatodami
su jais nespėji
net paskui juos
šypsausi
matydama
koks uždaras tu
niekas negali
įeiti išeiti
net rakto skylutės nėra
minties nei sapno gijos
gal nutrūko
užrūdijo
gal... niekada nebuvo
nieko tau nesakau
netiki kad aš galiu tylėti
taip žaidžiame slėpynes
Čiurlionio jūros labirinte