Matau, du vienas laimi Liverpulis.
Knyga ant kelių. Navakas velionis.
Klausausi Bachą, Adamsą ir Glasą.
Nešalta. Debesis akim kerpu. Lis.
Laikai tokie, kai numirė kelionės.
Ereliai kepenis prikalto laiko lesa.
Už ugnį. Ji krosnelėje rusenti
įsijautė, pastumti teks šiek tiek agavą
ir alijošių, iš vinilų imt Rosinį.
Taigi, ugnis yra. Išmokau kepti antį.
Atidaryti austres. Pasirinkti kavą.
Be to, sutvarkė stogą brezentinį
ir šiems orams vėl tiks kabrioletas.
Apylinkėse vėžintis iki ims temti
beveik bus galima nelegaliai truputį.
Teks laukti. Mėnesio gale tas
gyvenimas pastums žvaigždyno samtį
šiek tiek tolyn. Kaip ir kiekvieną būtį.
Nerve apsigyvens vidurkis
abejingumo ten, o šičia
perštėjimo tiesiogiai nusižengti,
kis atskaitos taškai čia. O kitur kis
įstatymai viskam, kas tyčia
bandys nevengti spengti šventėj.
Todėl į tą kitur sukurpsim planą,
pirmajai progai iš dangaus nukritus,
išsyk nuvykti. Šitą ledą ploną
planų pamirškim. Dantimis kalena
neužsigrūdinę. O degti mus, meteoritus,
nutaikykite skrydyje į Babiloną.