Poetas tarė:
esu elito klasės klounas
ir prabilau, nes
panorau sielą pristatyti – avatarė,
žinau, tik paskaityk balsu kam nors eiles
ir durys užsisklęs,
ne tos medinės,
be abejo, o kitos durys,
kurių spynų neveikia dūris
raktu NE TUO, kai kito nerandi, nes
poetai pameta visus raktus,
pirmadieniniuos blusturgiuos pirktus,
o TUO raktu, kurio poetams neparduoda,
todėl galvoti jiems apie duris
ir nevalia, geriau išversti odą
apsimetant žonglieriumi, kuris
artėjimu vien atveria tas baldakimais
pritemdytų erdvių vietas,
tuo tarpu avatarė, truputį prikimus,
poetui tarė: pabaigei kalbų kvotas.