Galiojimo laikas

Vos pakelsi akis žvaigždės primena vaško lašus
Nesuprasi – naktis ar jau brėkšta ateinantis rytas
Tik suvoksi galop šis pasaulis labai panašus
Į tą veidrodį kur atsispindi jame dar ir kitas

Ir pajusi savy kad dar skamba pasauliai kiti
Atspindžių atspindžiai iš sudužusio veidrodžio šukių
Jie sutviską naujai jie subyra lemties paliesti
Kaip albumai seni ir veidai jau seniausiai išblukę

Virsta dulkėm drugys vos paliesi ji rankomis ar
Dulkės virsta drugiais kurie plazda pilve kai jautiesi
Jau apsvaigęs nuo meilės nuo vyno bet prašantis dar
Tiktai tu ir šešėlis šią naktį sutinkate dviese

Prisimint negali ko tu čia iš tiesų atėjai
Bet pats vėjas diktuos tavo kryptį ir tolimą kelią
Kada naktį juodžiausią vėl viskas nušvinta naujai
Rožiapirštė aušra vėl apšvitina sapno juostelę

Krinta snaigės keistai ar į dangų o gal iš dangaus
Levituoja žibintai ir veliasi vėlės ir vėjai
Tavo pirštai judės ir kažką tamsoje ten užgaus
Nors žinau kad išties tu užgauti tikrai nenorėjai

Savo moters kuri naktį virpa kaip šerkšno lyra
Visą naktį miškuos blaškos vėjas tarytum paklaikęs
Įtikėjęs žmogus kad jame užrašyta yra
Šio pasaulio pradžia ir pasaulio galiojimo laikas