Akių rainelė

Sutriko regėjimas. Ką daryti – haliucinacija kažkokia: visus daiktus matau, o pinigų ne. Visa laimė, į mūsų miestą labai protinga profesorė iš Latvijos atvyko. Pagal akių rainelę – ligas diagnozuoja. Nebrangiai ima. Tik 8 latus. Ateinu, sėdžiu, laukiu. Žmonių daug – visi ligoti, nusiminę. Ko čia tuščiai laiką gaišti – pasiklausinėju. Ypač tų, kurie išeina jau palengvėję, jau sužinoję, ką pas juos rado, nuosprendį išgirdę.

Tai ir klausiu pirmojo:
–  Na, kaip?
– Labai jautri, atidi. – „Mums blogas, – klausia“.
– Taip, – sakau. – Man bloga: kojų sąnariai labai ištinę.
Bet koks atidumas, švelnumas.
– Tuoj, – sako. –  Mes jums į glazkes  pasmotrinsime. Mums sakote sustavai. Oho, ten pas mus vse sutinę, vieni opucholiai ir šlak. Palaukites, palaukites, dar kažkas drugoi, toks gyvas raitosi. Ar nejaučiate lyg jums gnaibiotų?
– Jaučiu…
– Tai on!
– Kas jis!?
– Tas su ščiupalsais!
– Nepagydoma! Aš pasmerktas!

–    Nepagydomas, galimas sakyti, kapec! Visas laimis, kad mes čia buvame. Kak aš myliu brolis ir seseris lituvius! Jeigu ne mano unikalna metodikas!.. Po minesio važuoju Nobelio premijas gauti. Ką ta premija – pustiak. Svarbus liudi, svarbus, kad mūsų mokslus  naudas nešiotų. Liudiams, žinoma. Osmotras  – pustiak. Čia, taip sakomas, chaliava – už 8 latus. Na, už 40 litų, kokis skirtum. Svarbiausias vaistais. Vaistais  nebrangūs –  tik 130 latų. Neturites, tada pustiak – tik 700 litų. Možna  ir eurais ir kaip tik norites. Tik pagal pardavimas kursas. Šitaip. Uostik!
–    Acetonas!
–  Govoriš,  acetonas. Zapachas aštrus. Primena mača. Kad jus žinotų iš ko nado šį unikalną vaistą ištraukioti. Ne, geriau jau nežinokites. Viso geriausios, neraikia dramatiziruoti, vse bus čiki briki. Po mėnesio būsites zdorovas.  Proščiai, dėl viso piktos.

2 klijentas.
–    Kas čia pas mus atėjos!?
–    Atšliaužiau.
–  Oi! kas čia pas mus atšliaužės. Būkite malonus nusirenkites. Vidal,  koks geras, pats dar atšliaužės. Kuo mes skundžiametės?
–    Viduriuoju, nelaikau šlapimo, dustu lipdamas laiptais.
–    Pažūrėsime. Pažūrėsime.
–    Aha, plaučius jau beveik chana! Tik kažkoks červiakas  raitosi. Negeras červiakas – su akimis. Kaip kolobokas iš navozo. Dar jis man, zaraza, akį merkias. Šlapimo pusleje, kažkoks kobra susiraičiusius. Na, šiek tiek po menše. Bet argi važno? Užpakalis tai teks zasiuti, gal  sdochnet koks keletas bjaurybių?.. Jums gaila užpakalis. Našėl  ko gailėtis. Kas ten gero jūsų zadnicoje!?
–    Gal į lovą nesisšlapinsiu?
–    Šlapimisites, šlapiminisites, bet mes jums duosim gerus lekarstvus. Va, tolko 130 latų. Pauostik.
–    Ricina ir mėšlas!
–  Ricina ir mėšlasas. Geri lekarstvai  – skanūs nebūna. Čia jums ir psicho kodas zaraz. Galėsite didžiuotis, kad šlapinatęs į lavą ir dzin. Pats ir išsidžiovinsites.

3 klijentas
–  Oi, kas čia apsilankis! Kiek mums metų. Pažūrėsime. Pažūrėsime. Pulso visai net.
–    Čia mano protezas.
–    Na, matotes, pasakėtes ir slišno, lyg plaktukas kala. Vidno, sklerozis.
–      Kiek mums metų?
–      Greit bus 50.
–      Gali ir nebit. Gali ir nebus. Asmenybė jums dvoittsa. Vienas galvojas, kitas  daros. Tada jau prostite – du žmones gydyti. Teks mokėti dvoinoi. Lekarstvos irgi. Gersites vot šita.
–    Brangu.
–    Sveikatas brangiausias. Norite dotenut do 50  -  gydytitis nado. Jeigu jus ponas žinotumėtės, kokia reta pas jus liga. O esli žinotųsi anatomai, jie tuoj pradėtų jus tyrinėti. Aš tylėsiu, jus tylėsite, mes gydysisimes ir vizdoriviisimes. Vot lekarstvos.
–    Labai šlykštus! Lyg iš srutų duobės.
–  Nebijokites –  pticų gripų neapsikrėsites. Možna  konjaku arba vynu užsigerinėtis. Tiek to, leidžiu. Gerkites ir įsivaizduokites, kad tai vynas.
–    Gal aš geriau gersiu vyną ir įsivaizduosiu, kad tai jūsų vaistai.
–  Možno I naobarot. Svarbus, kad pasveiktumėtės. Mokėkites cena, kaip sakiau dvigubas.
– Brangu...
–  Baikites šutkas! – nebrangu. Kokie tik  tris šimtai latų…

4 klijentas
–  Atėjau pasiklausti.
–    Oi, pas mus pasiklausti atėjos. Sėskitese.
–    Ne,  aš atėjau pasiklausti, ar be pinigų nekonsultuojate? Visur skauda. Vos vaikštau.
–    Žinote, jus ne u  menia. Vam  pas psichiatras nado.
–    Buvau. Pataria nuo alkoholizmo gydytis, o aš tik išgeriu.
– Jus gieriate?
– Įpilsite?
–    Sakiau pas psichiatras!
–    O Hipokrato priesaika?
–  Ko či rėki, kaip greitosios pagalbos sirenas! Neznaju, aš to kretino Hopokrato.  Gal tai net ne istorinė ličnost. Išsigalvojo čia visokias priesakas, visokie debilai, kosije. Jums turiu dvi novostes. Geras ir blogas. Geras – greit umrete, blogas – nežiniais kur pachoronit. Iš jūsų 8 latai už beseda.
–    Neturiu. Būčiau turėjęs būčiau neatėjęs.
–    Kaip pavardės?
– Neatsimenu, ausyse skamba.
–    Tuoj tau glazkese pažaliuosis. V sud tokius.  Trukdos dirbti svetilom...