2020/2021

Gogo, taurėn keli šlakeliai grogo.                                   
Galvojime užpildant spragą
tarp ratų atminties bei ratų Grigo.

Nedaug ugnies danguj nusprogo.
Pamirškime jame spalvų pyragą.
Gyvenimas – viršūnė! – neužstrigo.

Orai mums demonstruoja viešą slogą.
Puiku, kur norisi, ten dega
šviesa languos – paleiskim eigą

naujų dalykų: kurkim blogą
apie sėkmes, patekus į Las Vegą
minčių, kurios vidinį speigą

užtinka žvelgdamos į nagą,
tiksliau – į juodymą neilgą
ir siaurą... balso stygą?..

pamirškim šaltį, tą nabagą.
Pyrago uogoms gauki smilgą...
Ir puoselėk vidinę ligą

rašyt eilėraščius per pūgą
ir jai nutolus, orą blogą
keis geras – dėk į knygą

visus – įjunk papūgą
vidinio balso ir išmesk jį nuogą
į savo kalnus, kur gėlių prisnigo.