Žiema ir lyguma balta, asfaltas juodas.
Dangus be debesų. Mėlynė – smuiko aidas.
Ir mintys neišgydomos. Todėl tai ydos.
Neliūdnos gaidos žemos – kodas
ankstyvo vakaro, kol saulė leidos
ir guli štai. O ledas lydos.
Ir būsena aukšta. Joj būta budos.
Vaizdai – erdvė, kurią apleido baudos.
Ją dideliu lanku aplenkia bėdos.
Ir susimastyme ramybė maudos.
Tada švaresnis dar jos būdas.
Naudos nenori soste atsisėdus.