Norų smiginis

Industrija.., tarkim šešėlių industrija,
arba smulkių ir vidutinių reginių pramonė.
Sapnų karteliai. Dinastija susijungia su dinastija,
nes abi vienija turėjimo ką pasiūlyti misija,
ir tu turi tuščius indus  į ją
panardinti, žiūrėti aplinkui, panoramai nė
neįtariant, kad ką nors jau vėlu spręsti, jei
paliko jau visi ją.

Taigi, aplinkui nėra panoramos.
Bet, yra kas žino, jog iš tikrųjų liko ji.
Net geresnė  negu buvo, negu
taip gerai aprašyta daugelyje knygų.
Pažvelkite, tokie pat kalnai ramūs.
Debesys neiškrito ir vis dar toje pačioje lygoje.
Kiek daug žvilgsnių nuogų,
kiek virš gegnių vainikų.

Panoramos nėra... ne visiems. O-jei
tiksliau, kam reikia, vis dar tie patys puikūs vėjai
čia, kam reikia – spalvos apdujėlės, kam reikia
šiluma įsibėgėjanti pamažėle.
Stabtelėjai, užsimerkei, paėjai, sustojai.
Plačiai atvėrei akis – kokia erdvė! Jei
tai būtų plaukai, tai tokie išsidraikę,
šiek tiek pražilę, truputį pašėlę.

Tikrai. Tai visai ne vaizdas iš viršaus į 
reljefe išsimėčiusius plotus,
net priešingai, tik suvokimas, ir nei per nago juodymą
ne daugiau, kad gerai tai,
kad ne mano viskas. Arba mano mažiausiai.
Kad ir kaip liūdnai man klotųs,
kai viskas nesiklijuot ima,
arba atsiklijuoja per greitai.

Tikrai. Tai tik žinojimas vidumi. Jo
pačiais pakraštėliais. Kartais viduriu.
Kartais nežinia kuo, nežinią ką.
Tiesiog nuojauta kartais.
Prisipažįsti: tamsa sukirmijo,
tyla nusižudė vyturiu,
kraujas šneka,
norai nugali dartais.