*

jai

sakei, neberašysi man laiškų. nebelaukiu jų. aš tau nieko neatsakiau. leisk atsakyti dabar.
žinai, pasiilgau sniego. gal tikėjaisi, kad rašysiu pasiilgęs tavęs. ne. jei rašyčiau, kai pasiilgstu tavęs, rašyčiau nuolat. sniego ilgiuosi tik dabar, tik šiandien pažiūrėjau pro langą, o ten nėra sniego. nėra žiemos. ten išvis nieko nėra, matau tik savo atvaizdą stikle. dieve, sulaikyk mano ranką, kad neišdaužčiau stiklo. ne, tai ne dėl to, kad nemėgstu savo atvaizdo. noriu tiesiog įkvėpti gryno oro. atsidaryk langą, sakai? visai kaip tu tada atsidarei duris, atsimeni? ir į vidų plūstelėjo šalto oro srovė. dieve, skersvėjis. buvau tada atidaręs langą. žinai, dabar vengiu atsidaryti langus, bijau skersvėjo. skersvėjis čia vėl atneštų man tave. ne. ne tave, tavęs neatneš niekas. net paštininkas tavęs nebeatneš, tu neberašai man laiškų, atsimeni? atneštų tą skervėjo prisiminimą. atneštų tavo skersvėjį ir aš, nors gryno ir šalto oro būtų pripildytas visas mano kambarys, sėdėčiau sulaikęs kvapą. žinai, kad su tavim sunku kvėpuot. be tavęs iš viso neįmanoma.
klausyk, kaip tau sekasi? papasakok. žinau, tu man nerašysi, bet pasipasakok. gali net mintyse, aš girdėsiu. kadaise sakei, kad skaitau tavo mintis. kai dar jas parašydavai. gal nebenori, kad jas girdėčiau? suprantama. viskas gerai, gali man net neatsakyt. bet vis tiek, kaip tau sekasi?
man visai neblogai. turiu darbą. ir turiu darbų. neinu iš proto, viskas tvarkoje. kartais protas išeina iš manęs, bet čia jau kita istorija. kartais ir aš norėčiau iš jo išeiti, bet tai pasisekdavo tik su tavim, o dabar jaučiuosi įkalintas sveikam prote. viskas taip. normalu. paprasta. neskauda. taip visiškai iki skausmo neskauda, nepatikėsi. norėčiau įsipjaut į pirštą, kad bent suskaustų, bet net mano pjaustymo įgūdžiai pagerėjo.
klausyk, kodėl šiemet nėra sniego? įsiklausyk atidžiai, jo šiemet nėra. supranti? girdi? ar girdi, kaip nėra sniego?
dieve, kaip norėčiau ką nors išgirsti. dieve, ar tu mane girdi? kur tu, kai man taip tavęs reikia. kodėl tu išėjai būtent šiemet, kai nėra sniego? nekenčiu tavęs.
pamelavau ir puikiai tai žinai. koks be ryšio šis laiškas. taviškiai būdavo geresni nei mano. bet sakei, kad jų neberašysi. nieko nesakei apie manuosius. ir aš tau nieko nesakiau. klausyk, bet jei netyčia prisnigs, gal visgi parašyk man? 
 
jam

Labas.
Žinau, sakiau, daugiau tau neberašysiu, bet ką gi aš prarasiu. Gal net neišsiųsiu šio laiško. Kaip ir tų kitų... Atskleisiu tau paslaptį: niekad nenustojau tau rašyti. Rašau kasdien. Kasnakt. Kiekvieną žiemą. Įdomu, pastebėjai, kad šią žiemą nėra sniego? Tikiuosi, ne, tave tai sužlugdytų.
Senokai rašiau tau laišką, kurį skaitysi. Beveik net nebepamenu, kaip atrodo tokie laiškai. Papasakosiu apie save, praleisk šią laiško dalį, jei tau bus neįdomu tai girdėti. Man sekasi. Neblogai. Viskas iš tikrųjų yra gerai. Nevyksta nieko, ko neturėtų vykti, neverkiu vakarais, įsikniaubus į pagalvę, man nebeskauda viso kūno, bandant ištrūkt iš tavo žvilgsnio gniaužtų, bet tuo pačiu metu bandant ten ir pasilikt. Dieve, kaip tu mane stebėdavai... Niekada nepavargdavai į mane žiūrėti, o mane tai kartais taip išvargindavo... Dabar nebesu pavargusi. Atrodo, kad viskas taip gera, kad net šiek norėtųsi, kad nutiktų kažkas blogo. Žinai, nusideginčiau ranką ar supykintų. Bet, atrodo, net skrandis ėmė gerai veikti.
Šiandien buvau atsidariusi langą, norėjau įkvėpti gryno oro. Ir žinai, kaip aną kartą, buvau užmiršusi uždaryti duris. Dieve, koks skersvėjis, bet toks malonus. Kuriam laikui atrodė, kad manęs čia net nebėra, kad iškeliavau kažkur su skersvėju, iškeliavom kažkur, kur nieko daugiau ir nebuvo, tik aš ir skersvėjis. Daugiau nieko. Nei sniego. Nei skausmo. Tik aš ir skersvėjis tuščiame kambaryje, pro kurio langą nesimatė nė lašo žiemos, nė lašo sniego.
O kaip tu laikaisi? Įdomu, ar atsakysi man. Retai atsakydavai į mano laiškus.
Šiemet nebėra sniego, ar pastebėjai? Pasižiūrėk pro langą, pats pamatysi. Įsižiūrėk gerai: ten tikrai nėra sniego.
Žinai, jei prisnigs, išsiųsiu tau šį laišką.
 
jiems

ŠIEMET NĖRA SNIEGO.
GLOBALINIS ATŠILIMAS IR GLOBALINĖ PANDEMIJA.
LIKITE NAMUOSE.
SAUGOKITE SAVE IR SAVO ARTIMUOSIUS.
JEI MYLI – LAIKYKIS ATOKIAU.