Sklinda

ir tyla pusnynuose sklinda greičiau už garsą
                                                                                                                                             
                                            Tomas Venclova
                                                                                                                                               
                                            IV eilėraščio Dvilypė nuotrauka eilutė
                                                                                                                                               
                                            Reginys iš alėjos

Sklinda – tai ypatybė kažko, kas
turi nenumaldomą poreikį krypčių
į visur, lyg susprogdintas šokas
ir paskleistas mostu plačiu.

Ir jei tai jaudina, degina, o ne
paskui skandina arba sulėtintai užpusto, 
reiškia pradėjo kelionę
nerimas, pagalvoji, būsto 

sau ieškodamas tavyje, nes
viskas čia jam palanku klestėti,
tu su niekuo nesusivienijęs,
tavo ankšta rega miestietė,

tavo klausa – kaimas tyruose.
Kokios malonios apie tave paskalos.
Kokia blizgi apie tave tiesa pabirusi.
Apie tave cukrus tylės, druska meluos.

Sklinda? Tiek to. Stingsta – štai kas
įdomu. Kas gi
krečia kraujyje šalčio išdaigas?
Nuojauta, kad seniai tai rezgė.