////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////

sketchas nr du

duris užtrenktos ir vėjas tarp lapų
šnarantis dangui kuris nepaleis
iš rankų isslystančios žvaigždės.
kita naktis užtemsta švinu
tame mieste kurio ribas
kažkada nubrėžei savo buvimu
prisiekdamas ištikimybę
karavano keliamo triukšmo
kai pašėlusiam gausme
jis pradunda pro mūsų miegančias akis
nepastebebėtas dvelkia atgaiva
kaip virtinė beprasmių žodžių
paleistų į pasaulį girtuoklio lūpų
kuriais jis plūsta iš lėto nykstantį rūką.
metų ciklas sugrįžta į pradžią