namai ir šaltis

jau po vėlinių kada ėmė balti
jau šąla kojos, namuose nešalta...
noriu suprasti - nenoriu prarasti,
kaip tą nebūtį iš savęs išsitraukti...

tyloje vienatvėje, sėdžiu prie stalo...
skaitau Drakulą, nematau pasakos galo...
tyloje vienatvėje, siaube verkiu...
noriu artimos sielos, noriu būti sykiu...

namai ir vienatvė, ir dar be kraičio,
tai kas kad esu pasakų karalaitė...
siaubus tuos skaitau, turbūt paskui šoksiu...
tik būti vienai, man reikia išmokti...

1998, ruduo, Kelmė