*015411282020

Ėjo taku pabaigos, prasilenkdamos ir nukeldamos kepures nepabaigtiems darbams.
Ėjo taku gyvenimas, susimąstęs. gilus, gal net nenuspėjamas, ir jo trikdyti nekilo rankos.
Ėjo šalia pirmas sniegas, ėjo baimės ir ėjo šis pasaulis.
Aš irgi ėjau, mūsų buvo kone šeši ir visi mes kartu ėjome velniop.
Bent jau taip man atrodė, nes dieną su diena sudėjęs nemačiau skirtumo.
Nes kūrinį su kūriniu sudėjęs irgi įspėti nepaprasta buvo.
Todėl mes it susitarę, vienu balsu ištarėm - neverta. Bent jau man taip atrodė.

Gyvenimas sustojo, ties sankryža, po kurios nesimatė kas lauks.
Aš gerai pažinojau viską, ką čia teko išvardinti. Panašu, jog apsisuks, ir pradės vėl viską iš naujo.