fob

ten susitikome kai snigo
balta medvilne
prie namo kampo
ryškus prožektorius mėnulis
dengė mus nuo
pro langą persisvėrusio tėvo

rinkau tą medvilnę
ausis užklojau
sakei ir taip nieko negirdžiu tik
tave

tėvas burnojo valydamas sniegą
nuo palangės krito
jo cigaretės pelenai
šaligatvį užklojo

iki kelių sniege
dairiausi patamsyje
tai švietė tavo akys ne mėnuo
pelenuose stovėjau
ir tėvo įsakmus balsas namo
per veidą

taip išsiskyrėme ir vėl
atrodo snigo ėjau
šaligatvio briauna
visai nieko nesimatė
ir tėvas išėjo staiga

ryškus prožektorius mėnulis
nusileido į delnus nudegino
medvilnės pilnos akys ir burna
aš iš medvilnės baltame pasaulyje

jis smilksta
ir krenta nuo palangės
kai tėvas
prisidega