Filipo G. Metamorfozė. Nuo
pirmos akimirkos įvyko Gera.
Garsai žetonais veikė kazino.
Laimėjo. Įtampai nuleido garą.
Po to iš geležinkelio stoties
ilgiausiu traukiniu jie spruko
iš pervargusio miesto. Ties
šviesa už tunelio iš rūko
ištrūkti sekėsi blogai –
garsai atrodė pernelyg panašūs,
lyg būtų nemiegoję per ilgai,
kantrybių vienas kitas lašas
dar leido būt beveik šeima,
jungtim, šiokia tokia komanda,
bet jautėsi čia pat ir tuštuma
girdėjosi kaip ašmenis galanda
tyla, ratu paleido butelį, delsią
išgerti jautėsi nejaukiai,
Daugiau, kažkas pasakė, bet balse
girdėjosi Pakaks, nejau, kai
kelionė artinasi link tenai,
kur baigiasi visi pasaulio bėgiai,
grius ritmas ir teliks atmintinai
žodžius kartoti, tik bejėgiai
jie bus be muzikos, jie bus
be muzikos tiesiog banalūs.
Į baltą lapą taškas nusileis. Riebus.
Ir lapas išsinešdins į analus.