Lauke pilkybė tinka planui smegenų
darbuotis Daug ir šitą Daug dar didint.
Ruduo, mintis – lyg vėjas debesis – genu
ir slopti mintys ruošiasi ne itin.
O atvirkščiai, jos plaukia kamuoliais
arba lyg plunksnų spiečiai sklando.
Vaizdais galvoju gal ir per giliais,
šiek tiek iš ateities, šiek tiek iš gando.
Bet ko jau ko, spalvų juose apstu.
net užmerkti vokai jų neužglaisto.
Mingu, o gal tiesiog trumpam alpstu,
ir niekam nesuprasti po galais to.
Kava atvėso, tai ir tiek, patiekalai
taip pat šalti, visų jų vietoj –
įsivaizdavimas, kad pakilai
ir debesys tikrai priims tave tuoj.
Ir plaukiosi lyg žvilgsnių laivas tu.
Net smulkmenoms bus dovanų po amžinybę
O gal po dvi. Kad pasimėgautum vaizdu,
kaip vargšę vieną dvi sužnybia.