ZibintininkasJau šaltos sutemos ir tykios
Už lango vakaras nykus
Kol prie garbanės Berenikės
Pinu sonetų vainikus
Iš savo ilgesio iš žodžių
Jie vis ateina bet ne tie
Akliems aš kelio neparodžiau
Ar tu už tai mane naktie
Ir vėl baudi pati baudiesi
Kaltės ir baimės krūtine
Prie vieno stalo sėdint dviese
Žvelgi taip gaižiai į mane
Iš tolimos šviesos kaip žaibas
Kai fotoblykstės kibirkšty
Mergaitė sukasi apsvaigus
Ir skruostai dar tokie karšti
Nelyg kraštai žvaigždynų dega
O aš kartoju vargas tau
Lyg dovaną davei man regą
Kurios išties nepraradau
Lyg dovaną davei man klausą
Davei man tobulus rimus
Kuriuos tarytum vyną sausą
Geriu pakeldamas už mus
Rudens naktis ir miglos nykos
Ten lango pusėj tik kitoj
Žvaigžde garbanės Berenikės
Liepsnojau vaikiškoj kaktoj
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2020-11-07 20:55
Blogas komentaras Rodyti?
2020-11-13 23:58
o jums už lango rudenio nakty nepavojinga suktis tarp tų lapų , apie kurios po vienu eilėraščiu ką tik pasisakiau, nes juos nuneš, o jūs paliksit, kol dvasios vaikiškos turėsit...
Blogas komentaras Rodyti?
2020-11-09 14:16
Nagi bėda su tais "klasikiniais" eilėraštukais. Lyg kažko yra, bet va - narcizizmas užkliūva. Na būtų autorius koks akademikas ar bent Landsbergis senasis - gal atleistina tada. O va kai be regalijų - tai toks siuvinėjimas gulbelių ant lietuviškos drobelės ( kinietiškais siūlais )
Blogas komentaras Rodyti?
2020-11-07 22:16
o kas ta baltžuvė kurią visi taip įsimylėję?
penki visom žuvim po žibintininko šviesa ----- Blogas komentaras Rodyti?
2020-11-07 21:53
Per visą naktį tokią juodą
Kai aš baubiu ir tu baubi Man moterys dar atsiduoda Šviežia kava ir lietumi Blogas komentaras Rodyti?
2020-11-07 21:44
aš pats baubiu ir tu baubi
naktele mano kai moteris neduoda ant keliaus išėjėjas aš užsimerkiu ir dedu dedu žvaigdždes prie žvaigždžių pagal planą prisegu Blogas komentaras Rodyti?
2020-11-07 21:39
Išsamiai atsakau ištikimam savo skaitytojui ir labai užsislaptinusiam gerbėjui "užkaboris":
Ir kas tau iš tikrųjų daros Ar visą laiką vaidini Ar praloštasis kortom dvaras Dar atsispindi vandeny Pastoliai liekanos griuvėsiai Kurių neliks greičiau eime Ką tu ten pjausi ką pasėsi Užbėręs trupančia žeme Kuri dar kvepia tarsi duona Kas kartą raikoma peiliu Ir mėnesieną tą geltoną Kaip sviestą užsitept galiu Ar ne tenai mes „žemę“ žaidėm Ir raikėm peilio ašmenim O skambus žodžiai biro raidėm Ir išgaravo su manim Ir kas čia iš tikrųjų dedas Dar apie tai man nerašei Kada upes užkloja ledas Ir miega švilpdami vėžiai Lyg rūmai iš raudonų plytų Sapnuos nuskendę jau seniai Dabar tiktai ledukais lytų Tavieji žodžiai sakiniai Ir kas gi iš tiesų man daros Jau sunerimęs pats esu Aš taškas švytinintis radaruos Išnyksiantis tarp debesų Ir vėl iš naujo pasirodęs Padangėje kur taip ryšku Aš pratęsiu ankstesnį žodį ir vėl jį užbaigiu tašku Blogas komentaras Rodyti?
2020-11-07 21:23
čia kaip aleksandras sergejevičius
ja pamiatnik sebe vozdvyg nerukotvornyj .... ar man tik o šie žodžiai tai įkrito: Akliems aš kelio neparodžiau Ar tu už tai mane naktie baudi ir tuo pati baudies |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |