Amerikietiška santuoka

Kiek išrašoma tušinukų
oro uostuose?

Ar visi žino,
kokiais dantų šepetėliais
jų mylimieji valosi dantis?

Girdėjau, kad to klausia tyrėjai –
norėdami sužinoti,
ar x ir y, planuojančių gyventi Amerikoje,
santuoka tikra.

Kas yra tikra santuoka?
Kiek kartų taip kažkas skrebeno
ant oro uosto kėdžių,
padėję atvirukus
ant atostogoms skirtų romanų.

Nespėjau užsigauti, o jau norisi verkti –
gal galima iškentėti į ateitį,
kad vėliau nebetektų?

Kas yra ateitis,
kai žiūri per kaleidoskopą
ir tavo žvilgsnį patraukia
vis kitos detalės.

Kiek svarbios detalės santuokoje?
Ateityje?

Kai nespėjus užsigauti
pradedi juoktis
iš savojo susireikšminimo.

Apverti atvirlaiškį ir skaitai –
vežuosi šią knygą,
bet jau dabar žinau,
kad visas atostogas
labiausiai norėčiau skaityti tavo kūną
ir stebėti,
kaip mano dantų šepetėliui
kompaniją palaiko tavasis.

Kiek sveria ilgesys?

Ar jis telpa į atvirlaiškius,
virtusius lipniais popierėliais,
klijuojamais ant šaldytuvo,
su priminimais pasišildyti
tą ir aną.

Ant vieno tokio –
palikto vonioje,
perskaičiau:
ateik pasišildyti
prie mano basų kojų.
Pavargau tavęs ilgėtis.

Skrendu namo.

O tu išjungi šviesą
ir apsikloji ramybe –
ateičiai buvai jos prikaupusi
pilnas rieškučias,

kai skaudėdavo,
o tu rašydavai,

kai iš rankų pirštų
byrėdavo ilgesio raidės.

Pagaliau gali užmigti
be nerimo –
parskrenda.

Grįžta.