Lapai lyg plaštakės
Skraidžioja ore.
Leidžiasi ant žemės,
Rudenio delne.
O bemiegės naktys
Penkios iš eilės,
Kančioje nurimus
Ji ir vėl plazdės.
Susitiks vėl sielos,
Mėnesienoj žais.
Lapkričio liepsnelės
Laimę joms suteiks.
Padėkos ji tyliai
Už šventas maldas.
Lapai kris ant žemės,
Tavo akys ras.