Nenumatytos sąnaudos

Žinau, ne kiekvienas  gali įgyvendinti savo svajones. Maniškė man nepigiai atsėjo. Aš jau nenoriu pasakoti apie 7 darbo metus užsienyje – pradinio kapitalo kaupimo periodą. Na, užsidirbau, kaip man atrodė, pakankamai, kad galėčiau atsiimtoje tėvų žemėje pastatyti tokią, nedidukę, kaimo turizmo sodybėlę. Žmona, ne kartą mane barė už pedantiškumą. Labai jau aš norėjau, kad viskas būtų aukštame lygyje. Nereikėjo man su tomis statybinėmis firmomis prasidėti. Jau tokį servisą žadėjo, tokį rūpesčių nebuvimą, kad ėmiau ir patikėjau. Kiek prikankino statybininkai, jūs nepatikėsite. Darbus vilkino, gėrė ir dirbo kaip senais gerais laikais, įkainius pritaikė kapitalistinius.
Kai pateikė sąskaitą – įsižiojau: dvigubai daugiau, visokių nenumatytų, sąmatoje darbų ir išlaidų  atsirado. Ko tik ten nebuvo? Nenoriu cituoti – anekdotai. Nors tu, žmogau, imk ir emigruok, antrą kartą pradinio kapitalo užsidirbti. Ne, išgraužk!.. Pardaviau butą mieste, pasiėmiau paskolą banke, šiaip ne taip susitvarkiau. Pradėjau savo verslą. Ir ką jūs manote – kitą vasarą, tos statybinės firmos bosas, kartu su žmona ir  keliais akcininkais, nusprendė pas mane pailsėti.
Prašau. Aptarnavimas ir maistas – viskas natūralu – viskas kaimu kvepia. Na, žinoma, ir sąskaita parašiau, už tą savaitėlę, solidžia.
–  Nesąžininga, – net paraudo iš pasipiktinimo svečiai. – Juk tarėmės dvigubai pigiau.
–  Bet  juk visko nenumatysi, – ėmiau prieštarauti, prisiminęs jų argumentus. – Iš kur aš, pavyzdžiui, galėjau žinoti, kad pirmadienį iš ryto bus toks gražus rūkas, kad saulė įšildys upelio vandenį iki 21 laipsnio. Du kartus per savaitę lijo, buvo pasirodžiusi vaivorykštė. Kiekvieną rytą koncertavo lakštingalos, gegutės  ir kitokie paukščiai, gaidžių giedojimas. Vakarais klausėtės: svirplių orkestrų, šunelių skalijimo, karvių mykimo pievose. Galėjote mėgautis: laukinių mėtų ir čiobrelių kvapais, pagardintais kaimyno tvarto aromatu ir t. t. Žodžiu, gimtinė su visais vaizdo ir garso efektais. Gal galite pasiskųsti, jog kažkas buvo nekokybiška ar netikra?  Viskas tikra, kaip karvės krūva,  į kurią įsistojo jūsų duktė. Jokios butaforijos.
–  Gerai, – nenurimo svečiai iš miesto. – Paaiškinkite tada, kodėl maisto kaina, dvigubai pabrango?
–  Ir čia  nieko neaiškaus nėra. Paimkite  štai šį ekologiškai švarų kiaušinį. Jis kainuoja 20 centų, bet juk būtina priskaičiuoti: vištos užpakalio amortizaciją 10 centų; plunksnų priežiūrą ir atsikratymo, nuo blusų procedūrą smėlyje, po pušimi 10 centų; gaidžio darbą ir muzikinį pritarimą gamybos procese 10 centų. Jeigu jus domina pieno kaina – galime paaiškinti. Vienas litras kainuoja  2 eurus. Pieno bako (tešmens) amortizacija ir masažas melžiant 50 centų; mykimo sirenos gydymas, suslogavus 50 centų; maitinimo sistemos papildymas, ekologiškai švariais pašarais 50 centų; kasdieninis kaimynų buliaus pasirodymas ganykloje 50 centų.  Ir dar apie medų:  bičių sparnų amortizacija, tranų labdaringas išlaikymas, motinėlės protokolinis pasirodymas ir garbinimas, zyzimo aparato amortizacija...
–  Gerai jau gerai, – sustabdė mane svečiai. –  Viską supratome, daugiau pas savo buvusius klientus  nesisvečiuosime.
–    Laimingo kelio, – palinkėjau. –  O jau pušyno ošimą ir tuos lengvus debesėlius padangėje – tai  aš jums, kaip priedą, kelionei, kaip ypatingiems svečiams, šiandieną dovanoju nemokamai. Na, Sargi, palok tu dar kartą  jiems be arbatpinigių!