Inkorporacija arba dienos kada virstu moterimi

sveikas sulytas pasauli
sveika saule skaisčioji
šiandien mano vardas Irma
nors nesi man sesė
bet nesi ir brolis

sulig kiekviena diena
daraisi šykštesnė už žaltį
ir vis rečiau bepasirodai

aš nemėgstu jokios jūros
su jos mėliu smėlėtu
kuris vienišus laivus įkalina
o krantų pakraščius
kaip paveikslą įrėmina

aš niekam nesėdžiu ant kelių
ir nekvėpuoju oru kurį iškvepia
baltos lelijos ir chrizantemos

kiekvienas tikras judėjas
net jeigu jis ne icchokas meras
turi pakumpusią nosį

kas šitokia neapdovanotas
gali kiek panorėjęs
snieguose jeruzalę regėti

slidinėti kūdroj ant ledo
spjaudytis namuose likęs vienas
krenkšti į kampą
šnopuoti į tabakinę ir kosėt

mano šlaunytės labai storos
bemaž sakytum ištinusios
šiek tiek išmanau topografiją kūno
labiausiai man rūpi klynas

ne paskutinėje vietoje
akytkūnio kietumas
rausvi ledinukai kišenėje
ir spinduliuose blizgančios
jų apčiulptos bei kraujo antplūdžio
nurausvintos linijos

visa tai panašu į aušrinę
suvis galva apsisuko
šalis kaklinius slankstukus apsivijo

net savimi stebiuosi
save aprašinėju
tarytumei aprašinėčiau
žemės plokštumas

aukštųjų kalnų papėdéje dunksantį
išdrįkusį kaip laukai valstiečio
tarp dviejų žemynų dunksantį
platųjį vandenyną

aš turiu japonišką mašinytę mėlyną
mano paltukas mėlynas kaip mėlynė
kartais žydrynė danguje išsenka
baigiasi rudens ir vasaros spalvos
vienišo paukščio kelias
įveikus visus pasienio ruožus
ir demarkacines linijas

upėtakiai drumzlėmis virsta
kaip seklys vardu morka
konspiracinį butą palikęs

kaip netvirti plaukai krentą į lėkštę
o žemėtus kontūrus
besiraizgančios horizontų virtinės
ir aiškumą praradęs protas

tuomet išslenka definicijos visos
išsenka visi apibrėžimai
slaptinguose sapnuose susapnuoti

įgijusi panašumą sraigės
rangydamasi ir šliauždama
aš pasislenku prie sienos
tarytum jūreivis prie borto

ir visai nesistebiu tenai atradusi
lyg plunksną paukštuko
lyg visų pražuvusių dienų ženklą
likimo man pametėtą kortą