Žiūrėti į horizontą

Kur tu slepiesi
nuo savęs?
Kai minčių pusnyse
stringa žingsniai,
kai prieini tvorą
nerandi vartų,
bet nori
pa-tobulėti.
Kur tavo gėlėti sapnai,
kai sapnuoji bespalvius?
Ar jie laukia savo eilės?
Kur močiutės šypsena
atsidurs dar po šimtmečio -
iš tavo nuotraukų stalčiaus,
kieno rankos paglostys
jos suknelės bangas?
Kur slepiasi ji
tavo kraujyje,
kai susiduri su neteisybe
ir visų tavo gyslomis tekančių moterų balsai
susilieja į vieną galingą chorą.
Kuris yra jos?
Ar gali dar atskirti?
Tavo piršto antspaude -
namai, tikrumas ir visa, kas jautru.
Kiekvieną kartą stebiuosi,
kaip mano balsas nurimsta,
kai mano namų pagalvėlės paliečia tavąsias.
Ir tik mes žinom,
kiek daug gali tavo prisilietimas,
kai prie ginčų stalo
staiga sudedu ginklus.
Pakylu ir išeinu
pažiūrėti į horizontą.


2020 10 21 (Gedimino prospektas)