Taip, iš šalies žiūrint tai ir atrodo kaip nesąmonė. Ir žmonės kraipė galvas, nesuprasdami kas čia įvyko. Tokie atrodytų vienas kitam tinkantys šokių aikštelėje žmonės, o nesusiklijavo ir gyvenime netapo pora. Žiedlapėlis liko gyventi savo buvusio vyro atremontuotame, dideliame name- viena. Aidas šį kart jau klajojo rimtai. Paskaitęs jo eiliuką:
Atleiski man kai
Aš klumpu, krentu.
Ir negaliu mylėt,
Kaip tu to nori.
Girdėki tik, kai
Aš tyloj tyliu.
Ir nepaliauk tikėt,
Kaip tu tiki mieloji..
Supratau, kad mano išsilavinusiam šauniam draugui čiuožia stogas. “Madness is like Gravity. The only thing you need is just a little Push! ”
Dar prieš visas šias peripetijas, paralyžius, ilgas gydymas anaboliniais steroidais ir penkios, šešios įvairių vaistų injekcijos tris kartus per dieną paliko pėdsaką jo kūne, ir sieloj. Anksčiau buvęs lieknas jaunas, mėgstantis sportą vyras, pavirto į daug kilogramų sveriančią su savo galva nesusitvarkančią pliurzą, kurią kuomet būdavo ypač šalta naktis lankydavo vizijos.
Išsirašęs iš ligoninės užėjo pas šeimos gydytoją su viltimi, kad ji patars kaip jam toliau gyvent šioj naujoj realybėj. Daktarė, pagyvenusi moteris, kuri nebuvo labai išmintinga jam tepasakė: “Vaikeli, vaikeli ką aš tau galiu patart? Kad ten ligoninėje, į tave iš patrankos šaudė.. ”
Kuomet iš jo gaudavau eiliuką:
Žiema, - neprilygstamas
Šou Karalius puikus.
Jo cukrus lengvas,
Šaltas ir skaidrus.
Juo namus jis jau
Pavertė į pyragus.
Vienu šokiu jaunais
Ji padaro visus.
Žiūrėdavau į termometrą ir supratęs, kad spaudžia šalutukas, o jam ir vėl prasidėjo, viską metęs skubėdavau. Klausdavau, - Ką vėl? Jis trumpai tarsteldavo, - taip.
Doktorantūros dėl minėtos ligos Aidas taip ir nepabaigė. Nors tikriausiai būtų buvęs vienas jauniausių žmonių šalyje, kurie būdami 24 metų amžiaus jau apgynė ekonomikos mokslų daktaro vardą. Išlaikęs visus egzaminus tik puikiai, jis jau gūdžiais nepriklausomybės laikais aprašinėjo tarptautinių statybos kompanijų pelno pasiskirstymo Honkongo vertybinių popierių rinkose matematinius procesus.
Kadangi buvau jo kursiokas, stabdžiau jį sakydamas, kad niekas tavęs nesupras. Nes ne tas laikas, ginkis ką nors paprasčiau, kaip prie Smetonos, kad gindavosi: “Lino plaukeliai, lankstomi pavargsta. ” ar kažką panašaus. Turėsi darbą Universitete. Juk gera pozicija, ko nenori? O jis, užmetęs eskizus ir skaičiavimus betoniniam teniso stalui, kuris po šiai dienai stovi Univero kieme ir visiems rodomas kaip geras kursinis darbas, to nenorėjo..
Surūkėme po cigaretę. Ką? klausiu. Šaltis, - ir vėl jis pas tave atėjo? Taip, tik šį kartą su šuniuku. Kur matei jį? Ten prie stulpo, va ten kur krenta sniegas. Sakau- sniegas krenta, neturėjo būt labai šalta. Tik per speigą juk pas tave jis apsilankydavo. “Nežinau, šį kart atėjo, nors ir ne taip šalta”.
O per šalčius ateidavo pas jį miręs jo doktorantūros komisijos pirmininkas. Tuo metu dar niekas nežinojo ar jis miręs ar ne. Tik po kelių metų pirmininko ar ne jo kūną rado upėje.
Šį kart, anot Aido, jis atėjo su šuniuku. Paklausiau: “Ir ką jis tau sakė? ”. Aidas susikeikė. “Tu mano draugas nuo vaikystės, o nežinai, kad mano vaiduokliai su manim nekalba? ” Na, gerai, gerai nurimk.. Ką pajautei? “Man jis atgrąsus, aš tik norėjau pamaitinti jo šuniuką”. Kokios veislės šuniukas Aidai? “Taksas”. “- Žinai Aidai, nepisk man proto. Taksas yra tavo mėgstamiausias šuo. Aš kaip pas draugą atvažiuoju mle naktį, žinodamas, kad galima išprotėti tik po vieną, o ne iš kart po du. Ir tu sakai, kad jis atsivedė Taksą? Tu nesi durnas, pats prisigalvojai ir pats išsigandai? ”
“- Pamaitinai tą šuniuką? Paėdė bent jau? ” “- Ne, bet aš supratau, ką jis norėjo pasakyti. ” “-Ir ką tokio? ” “- Duok ranką. Metas jau Aidai, metas.. ”
-O ką sakė tavo psichologai?
-Na, kad jie visi keisti..
-Būtent?
-Pirma, na ta moteris. Sakė “- Aidai, Aidai.. ką tu su savim ir savo gyvenimu padarei? „ Ir atsisakė konsultuot.
-Na, o tas kitas protingesnis, psichiatras garsusis?
-Sakė, kad medikamentinis gydymas man nereikalingas. Ir diagnozavo: Nepakankamai protingas vyras.
-*le spjauk tu į tuos visus dalbajobus. Esi normalus vyras. Imkis už galvos, nes tikrai, kaip dievą myliu, psichuškėje pagulėsi..
Aidas. 5 Dalis. “Lioša, Max, Dania, Andrei, Sania, Maloj, “
...