Aidas, pirma dalis

Atrodė, kad Aidas, brandaus amžiaus vyras, perėjo daug. Pusės kūno paralyžius, ilga reabilitacija, vaiko mirtis ir dar trijų auginimas, tėvų, uošvių ir geriausio draugo laidotuvės užgrūdino jį. Gyvenimas subrandino ne piktą, kitais besirūpinantį jautrų vyrą.

Ilgos dienos ir naktys sūpuojant vaikus ant rankų, kad žmona galėtų pailsėti. Maisto ruošimas, indų plovimas, dujinės vyryklės valymas, o grįžus vėlai po darbo užtrenktos miegamojo dūrys ilgus metus tapo jo kasdienybe. Kuomet psichologas paklausė: Ką per paskutinius metus tu esi padaręs asmeniškai dėl savęs? Aidui pradėjo kauptis ašaros, nes viskas buvo investuojama į šeimą ir gyvenama tik dėl jos ir mintis nusipirkti kažką tik sau jam nebuvo kilusi.

Patyčios pradėjo lietis laisvai. Žmona su savo seserimi pradėjo aptarinėti kaip jai reiks gyvent, kada jis numirs, nes ne kaip atrodo. Tarsi šiaip sau užsiminė, kad nuo jo visai nenorėjo vaikų. Atnešus produktų kandžiai replikuodavo, kad reiktų išsivalyt ir šaldytuvą jei jau toks geras gaspadorius. Išplovus indus ir išvalius dujinę vyryklę gaudavo pastabą, kad rozetės, kuri buvo šalia, taip ir nepavalė.

Vaikai augo. Kai eilinį šeštadienio rytą kuomet jis siurbė butą ir užėjo į vaikų kambarį. Du paaugliai sūnūs pašokę iš lovų liepė nešdintis iš kambario, apstumdė, spyrė į koją ir prakirto ją iki kraujo. Aidas pamatė, kad dabar arba smurtas pradės lietis laisvai, arba..

Ir jis pasirinko tą kitą “arba”. Naktį tyliai užrakino duris ir išėjo. Išėjo visam laikui. Palikdamas jiems viską- namus, garažus, dviračius ir visą kitą savo rankomis uždirbtą menką turtą.

Skyrėsi Aidas sunkiai. Dvidešimt penki metai išgyventa kartu. Tiek patirta ir įdėtą į šeimą, kurios jis taip norėjo. Kriokė užsidaręs automobilyje kol iš balso stygų ėmė tekėti kraujas. Nuvažiavo ant tilto pasižiūrėti žemyn, bet suprato, kad to padaryti negali- per silpnas. Tada vėl kriokė, kol atsitiktinis praeivis pabeldė į automobilio langą ir pasiūlė pagalbą. Užvedęs variklį jis nuvažiavo be krypties. Nervų priepuolio apimtas raudojo per ašaras nematydamas kelio..