Kriaušė

Man patinka pakeisti seną lemputę nauja
Man taip kartais nutinka
Išsukti atvėsusį burbulą
Palygint jį su bekvapiu žmogumi
Arba su kvepiančiu bet nekvėpuojančiu
Vieną sekundę įsivaizduoti kaip kandu stiklinę kriaušę
Kitą – jau kąsti
Bandau paragaut kažko ko dar nepažįstu
Pilna burna stiklų
Iš pradžių nejaučiu kraujo
Nei skausmo
Tik sprogstantį stiklą
Ir šaltis
Ištrykšta nuostabos ašara
Kambarys pasidengia šerkšnu
Kambary yra veidrodėlis
Šalia peleninės
Į kurią noriu išspjauti ką atkandau
Ir pamatau kruviną burną
Kuri nesišaukia pagalbos
Tik laukia atsakymo
Siurprizo arba bučinio
Lyg niekas jos jau kurį laiką nebūtų atvėręs
Nei pokalbiui
Nei valgymui
Nei šauksmui
Man patinka
Kiekviename skubančiame gyvyje
Pamatyti neramaus dieviškumo šešėlį
Arba atrasti kažkokią klaidą gamtoje
Arba suvalgyti kriaušę
Kuri kartoja
Nepamiršk manęs
Nusiplauti