Arklys iš Pietų

Į Los Andželą atsibeldė toks ristūnas
Prie uodegos paženklintas konfederatke
⌧
Akių beveik nesimato
Kyšo tik karčiai iš po raudonos MAGA kepuraitės
Pasakytum kad koks provokatorius jei nepažinotum
Pėdina Santa Monikos trečiosios gatvės promenada
Aukštai galvą sau iškėlęs
Ir atrodo labai laimingas ir sveikas
Kaip Napoleono arklys įžengęs į Kairą
Dairosi į abi puses ir gėrisi švariausiu LA bulvaru
Ir nieks į jį nevėpso – visi čia ekstravaganzos
Kiekvienas su atskira nuprotėjimo istorija
Bet mūsų arklys - iš puikios Virdžinijos grynakraujų šeimos
Jo tėvas baltųjų rūmų arklidėse vyriausias buvo
Šviesaus gymio ir atminimo medžioklinis žirgas
Baltas kaip šerkšnas
Daugelis prašė spermos
Bet jis vienetinis ir nedalinamas šiaip sau
Už politinę ištikimybę ar akcijų riekę
Tėvas buvo pirmasis šalies žirgas
Rafinuotas prunkštimas
Estetiški šuoliai
Greitas visada kaip meteoras
Prajot visi norėjo
Net Obama jojo
Bet tada žirgas ir numirė
Ir nukrito kaip žvaigždė
Ant žalios Kapitolijaus pievelės
Matė sūnus savomis akimis
Kaip nigeris demokratas pritvinkęs
Pykčio ir neapykantos šaliai bei jos papročiams
Nuvarė senį Virdžinijos baltąjį nuo kojų -
Šokdindamas per barjeriukus
Ir spausdamas lenktyniauti hipodrome
Lyg kokį prasčioką pramogoms skirtą žirgą
O po mirties jį pakeitė tokiu juodbruvu
Niekam tikusiu plūgo mišrūnu
Dabar giliai įžeistas sūnus Iš tolimųjų pietų atsibeldė į LA
Atkeršyti kairuoliams už tėvo mirtį
Minty nešdamasis toną dinamito
Ir degantį kryžių
Širdy – skausmą ir pyktį
Ir kraujuojantį Kapitolijaus granitą
Tokiam arkliui į dantis nepažiūrėsi
Tokio arklio nesutramdysi
Toks arklys visada tave laikys priešu
Iki pat tos akimirkos
Kai pralaimėsi sunkų ir idiotišką
Įsižeidusių žmonių karą