Rytinis nuotykis

Pabudau, nusišypsojau,
Saulei kylančiai pamojau,
Strykt greičiau iš šilto guolio –
Kept neteks iš jo raguolio.

Bėgu praustis, užkliuvau,
- Miau, au au, - dar išgirdau.
Ir guliu ant kilimėlio...
Netikėtai čia išėjo.

Aš vyrukas gan stiprus,
Verkt nesiruošiu, lai bus
Taip, kaip šįryt čia įvyko,
Jau prausiuos ir – gero ryto!

Geras rytas prasidėjo,
Kai keptuvė nudardėjo
Net su blynais keturiais!
Ką gi, virt košytę reiks.

Pienas greitai išputojo,
Kol šuniukui glosčiau koją.
Ką daryti, greit sumojau,
Ir čiupau puoduką... oja!

Pajutau aš stiprų skausmą,
Kad mečiau jį! O toks jausmas,
Lyg ranka prie lygintuvo
Prisilietusi pabuvo.

Čia įėjo katinėlis,
Supratingas gyvūnėlis.
Švelniai glaustosi ir miaukia...
Vis mažiau, jaučiu, man skauda.

- Savarankiškas vyrukas,
Mano mielas sūnaičiukas,
Kitą kartą bus lengviau,
Paprašyk, padėsiu tau.

Aš seniai jau nemažiukas,
Aš stiprus, vikrus vyrukas,
Bet mamytei visada
Būsiu vaikas jos, ar ne?