1000 metų

Tūkstantį metų,
Du žmonės
Keliavo ilgai.
Atskirai, per
Savus vandenynus.

Ir taip atsitiko,
Jie trumpam susitiko.
Erdvėj kažkurioj
Patikėk taip nutiko.

Per anksti?
Per vėlai?
To juk
Niekas nežino.

Jie tik jautė,
Kad taip atsitiks,
Nes gyvenimą
Savo širdim pavadino.

...

Šis pavasaris
Sako bus tavo.
Su visu
Jo gražiu žalumynu.

Tu gyvensi
Ir būsi,
Dalinsiesi juo,
Nebevaikščiosi
Įtemptu lynu.