Dienoraštis 2020-09-19 15:19

Plaukiojimas



O žiemos ir šerkšno gruodžio lange kauksme!
Tu esi niekas daugiau kaip tik neraštingasis
kybantis ant mūzos plauko!

O pakraščiai rudens lietuje raudonam išbraukyti!
jūsų užrašų užraktai vėrėsi sunkūs
apkabino ir tyliai žagsinčias kamaros duris
vakar vakare išnešė - taip be durų likau
prietemoje per pečius save apkabinęs!

Šis košmaras tarp tuštumos tarp prieškambario
taipogi tarp virtuvės ir valties kuroje guli žuvys.
Šitiek vaško išspraginau žvakes degindamas
po išsprogusiais tiltais veltui
šitiek rašalo išliejau
gargaliuojančioms grindyse bedugnėms!

Kol ąžuolo pimpsmas, kad iš kur atžengus
išbiro lapais antai ant nuluptų pupų
kaip vitražas žvaigždžių
ar dantų kabėse susikabinimas!

Ak boružės skridime pažadėtas -
gyvasties ūpsmas klostosi popieriuj!
Koplytsienių rieškučiomis šis parpsmas
sužmogintų darbarankių draugijose

Kiekvienas nusipelnytas kvailio
mirksnis juk pažintų žemuoges nuo karvės
ir prietemas nuo temų o tada
trindamas rankas keršto raudomis
gultų ant gruodo beigi urgzdamas dejuotų

ramybėje gamtos kilimų paslaptis
galvų rytojuose chaoso margumynams
naktį danguje - danguje
springdamas putomis ištvoskstų!