kai merga kažkas tarpiško
tarp užguitos gorgonės
ir kuo baikščiausiai atsisukusios
stirnos
nuo kelių nukėlusi iš paveikslo
ištiesė man ranką
aš išėjau į mišką
kad atsigulčiau
veidu į samanas
tačiau miško nebuvo
po šio įsimintino įvykio
atmenu tik tiek
jog į vermejerio šviesas perėjau aš
ir iki iškrentant
šeštajam šonkaulio kaului
voliojaus voratinkliuos