(Nikodemas ateina į „Suokalbį“
Nusimeta nuo pečių sunkią terbą
Ir ima kad ima kratyti)
Ragaišis nugaišęs
Raguota galva iš skerdyklos
Lašinių paltis senovinės biblijos storio
Jei nori
Senovinė biblija
Storio kaip lašinių paltis
Tabokinė ir pypkė dar vogtas Magrito paveikslas
Čia ne pypkė ir čia ne machorka
Rubliovo sena ikonėlė
Su užrašu čia ne Jėzulis
(Nikodemas vėl pakrato terbą)
Piktieji nykštukai pykštukai
iš medžio drožti indėniukai
ima kristi iš Kristi Agatos
džiovinta duonelė agotos
dar kelios kareiviškos sagos
ir vienas nepraplėštas
sargis
štai mūsų tik 3 milijonai
(Nikodemas dar smarkiau krato terbą)
Štai sniegas virš Vilniaus štai sniegas
Virš žaliojo tilto skulptūrų
Štai purvas iš Daukanto gatvės
Neoninė
Onos Bažnyčia
Matyt į kišenę netilpo
Jos bokštai dar kyšteli galvas
Iš kilpos į kilpą
Iš maišo išmaišo kraujo
maišą
ir šlėktų dvarų aitvarai išsiskraido
Ir blusos didumo kengūrų
Napoleono kepurėj
Šok šok šokinėja
Vigzt vigzt Muravjovo virvelė
Matrioška matrioškoj matrioška
Matrioškai matrioška matrioškoj
Matrioš
(Nikodemas toliau krato terbą)
Kapeikos štai šoka ant stalo
Ir šokdamos rublį šokdina
O štai ir galva skiauterėta
Kažkur ten nurieda prie ožio
Ir kalbas dvi galvos ramiausiai
Kažką apie Orvelo ūkį
(Nikodemas paskutinį kartą smarkiai kresteli terbą)
Štai kryžkalnis kryžiais pabyra
Ant stalo štai liejas Dubysa
Ir smėlis pabyra kaip smėlis ir tveriasi kopos
Kaip kopos
Ir kvepia lyg neskalbtos kojinės
Pelėsinis Mėmelio sūris
Ir jūros ir marios devynios
Banguoja supiltos stiklininėn
Atšipęs sukilėlių dalgis Maironio tikri
Okuliorai
Antiena ir antika verčias
Per galvą gražus renesansas
Ir gotika beigi barokas
Riestainio skylė ir armoškė
Ir vyžos pasiūtos Adidus
Dėvėtos?
Tai aišku – Marčėno!
Vasario šešioliktos aktas
Ir žinoma Landsbergio
Klonas
Detalėm pabyra kolūkiai
Kaip lego gražiai išardyti
Visa Lietuva regis telpa
Mažoj Nikodemo terbelėj!