Supratimas

Ach koks čia triukšmas – aš prašau, kad vyktume kur kitur, dar kartą prašau ir dar, ir daar, bet niekas nekreipia dėmesio, paliečiu greta esančio ranką, tai  pažvelgia ir mane ramina: žuvyytėuvyytėuuyye, pasidaro, ramu ir gera nuo uyyye. Bet kur mes miaues miaue? Šniokščia ir ūžia- net sunku ir dar klykia-o tai kažkas naujo, bet negaliu matyti  to aukštai: tuoj jį pasišauksiu: auauau: neramu, o dar čia kažkas nematytas greitai artėja: keistas, ne visai pažįstamas kvapas, bet staiga mano namelis pakyla aukštyn ir iš viršaus jau matau, kad tas kiek neaiškus gauruotas lyg ir panašus į matytus praeina: įsitempiu, ir išgirstu: šuuoo; tai lyg koks pavojus  ššuuo ššuuo.. Nutylu, nes grėsmės nebėra. Atsiduriu vėl arčiau žemės ir noriu ją pasiekti, bet  ir vėl ššiuauuiiiij ššiuauuiiiiuaaa.... yyykvyya  ykvyvyvya ššiuauuiiiij ššiuauuiiiiuaaa... Ir ramybės vis tiek nėra: -koks keistas kvapas ir dar kažkoks ššiuauuiiij ššiuauuiiiiuaaai  – tai vanduo uanuuoa uauuoa- daug jo  ir yyya  yyyya.. – toks virš manęs. Noriu paliesti tą uauuoa  ir smieiu-lį smieiu -miau-lį apačioje, bet išlipti nenoriu: miau miau –tai nematyta ir kvapas ne tas, prašau: imia aaua uaua imia aaua uaua imiaaauauaua, bet vis  ykvyvyvya ššiuauuiiiij ššiuauuiiiiuaaa... Viskas gerai, gerai: Errlaerrla... einamerla eiaeaaa... inamauusinamauus uyye. Miaa aaua ua pritariu miaa aua ua. Matau suprato-jau sukame link takelio-inamauus iamauus erlaerla-darosi ramiau-pasuku galvą ir ramiai atsigulu: iš namelio girdžiu, kad jau iamauus iamauusiamauus. Žinau, jaučiu, suprantu ir pritariu: imiaaua imiaaua, imia aaua uaua.