Kad į gatvę išeičiau nepastebimas

taip
trišakiu žodiniu durklu
į veidą
patraukiant
kad subjaurotų

nesimato
tik grimasos
nuraibuliuoja veide
akmeniui įkritus
į  ramybės tvenkinį

nebaidykite nerimo žuvyčių
jos greitos

kai per ilga
laiką užgyja
nors tai siela
žaizdos klaikios.

žmonės ir nematoma
mato

nuosavas
kosmetinis chirurgas
siuva ir lopo  save
auto korekcijos
adatomis kasdien

kad į gatvę išeičiau
nepastebimas