Šlapių šaligatvių monotonija
Ir svaiginantis jazminų aromatas.
Paukščiai skrendantys tyli,
O už horizonto sprogsta granatos.
Sudžiūvusią žemę apdengęs raudonis,
Pasruvusių ašarų vanduo...
Pasiklydusi dusli lakštingalos giesmė,
Paslėpta ant penklinių, po dangčiu fortepijono.
Po jausmingos saulėlydžio poezijos
Žvaigždžių paklodės dengia dangų.
Jūros bangos skalauja purviną smėlį,
Miškuose pušų aromatas pasklinda.