Kurmis (vaizdelis humoro grupei)

Vestuves kelia turtingas lietuvis, turintis nešvarią praeitį. Dabartis taipogi nešvari.
Veikiantys asmenis:
Gintautas. Jaunasis –  šefo sekretorius, filologas. Tvarko dokumentaciją ir kalbą.
Edita. Jaunoji – kaprizinga, negraži, kvaila.
Tėvas. Naujasis verslininkas – sėdėjęs, grubus, bukas.
Tėvo draugai. Iš tos pačios socialinės terpės.
Piršlys  su piršliene. Provincijos dramos teatro artistai, profesionalai
Klounai.  Bomžai –  2
Svečiai ir boso parankiniai
Veiksmas prasideda. Linksma vestuvininkų kompanija atvyksta iš metrikacijos skyriaus. Stalas užimtas. Netikri piršliai vyrai, afišuojantys  savo homoseksualinius santykius, dainuoja: „Ir niekur nieks nemylėjo manęs... “

Piršliai.  Malonus ponai, gal teiksitės užleisti stalą?
Netikri.  Kas tu toks būsi?
Piršlys. Piršlys
Netikri. Pravieniškių mentas mums piršlys. Bašliuok tiktai.
Piršlys. Mes taip nesitarėme.
Netikri. Tarėtės nesitarėte, bet bašliuoti reikia.
Jaunoji. Šampano! Bučiuotis noriu! Ū –ūū!
Pasigirsta skambutis. Skambina jaunosios tėvas iš kito stalo galo. „Dinkite nuo stalo! Gana čia tą gumą tempti!.. “
Jaunikis pasimetęs.

Kompanija pasišalina. Piršliai ir vestuvininkai užima vietas. Piršlys oriai atsistoja, pasitaiso peteliškę ir pradeda:
–  Šiandieną skambant Mendelsono maršui, mes amžinais Himenėjaus pančiais, atsiprašau, saitais, amžiams sujungėme dvi mylinčias širdis.
Jaunoji skambina tėvui: „Tėtį! Nutrauk tą kvailą bazarą! “
Tėtis skambina savo parankiniui.
– Petrai, tu viską organizavai. Kur muzikantai. Yra. Kokie? Sakai „Žentai“. Kad jie mano metų. Uošviai greičiau. Kodėl nepasamdei tų, kurie mobiliakams muziką rašo. Sakai, mirė?

Petras irgi gali rėkauti iš kitos pusės. Gali sėdėti vienas prie kito.

–  Kaip mirė. Zakse juk grojo – tas Mendelsonas ar Mocartas.
–    Noriu, kad Mocartas grotų!  – rėkia jaunoji.
–    Atsiprašau, – įsikiša žentas. – Mocartas, austrų  kompozitorius, gyvenęs ganėtinai senai – 18 amžiuje.
Tėvas. Taip išeina, kad mobiliakus jau 18 amžiuje išrado, o kai aš sėdėjau Pravieniškėse – tai dar nė vienas kalinys neturėjo. Atsilikę mes dar... pagalvokite 200 metų.

Vėl skambutis. Uošvis kelia ragelį. – Ką! Tavaras lėlėje?.. Kokioje lėlėje!?...  Ant stalo!.. Žentas ją maudo!.. Nepakenks!.. Viskas plastmasėje.
Jaunoji skambina tėvui, tėvas žentui:
–    Atsargiau ten demonstruok, tą vaiko maudymą! Nešlapink, nešlapink taip.
–  Tėti, nėra normalių muzikantų, klounų noriu! Šitie prasti  (rodo į piršlius) noriu išdažytų, juokingų.
Tėvas skambina Petrui: –  Surask klounus! Greitai.
Petras. Iš kur, nebent bomžus perrengti, kurie kieme malkas skaldo. Vienam kad kalė pliauską į galvą – tai pašoko kaip akrobatas.
Tėvas. Aprengi ir tempi čia.
Skambina kaimynui. –  Zigmai, ko negeri. Nebijok, nenunuodysiu. Nors tu ir ne mūsų bratvos. Čia ne pilstukas, kuri lochams parduodu. Viskas kas ant stalo - konjakas, degtinė, likeris, kalvadosas ir tekila – pati aukščiausia dzūkiška kokybė.
–  Žentelį, gal pamestum tu man tą lėlytę. Sakai, malonu palaikyti. Na, laikyk, laikyk – galva atsakai.

Įeina klounai, pradeda rodyti fokusus, šokti arba dainuoti. Muzikantai groja. Klounai išsitraukia pistoletus, liepia visiems likti savo vietose. Atlekia šuo, griebia lėle ir ima loti. Žentas atima iš šuns lėlę, perpjauna su peiliu, iš jos krenta paketai su narkotikais. Žentas prisistato,  kaip kovos su narkotikais skyriaus  vyr, inspektorius Juozas  Kurmila.

Tėvas. Neturite įkalčių .
Žentas. Turime. Ne veltui aš pas tave puse metų sekretoriumi dirbau.
Tėvas.  Ir kaip aš mento neužuodžiau. Matyt, uoslė atšipo.
Jaunoji. O kas bus mano vyras?.. Bučiuotis, bučiuotis noriu. Tai pirmoji naktis Tiu – tiu ūūūū.
Žentas. Labai atsiprašau, bet aš tokių būdu, jau penkis kartus vedęs.
Tėvas. Nusiramink, dukrele, rasim mes tau kavalierių. Dildė rytoj į laisvę grįžta. Daugiau inteligentais nepasitikėsiu.

Pastaba. Veiksmo metu svečiai gali kartais pasikalbėti mobiliukais iki kakofonijos. Muzika galima ir Mocarto pritaikyti. Galima  turkų maršu užbaigti.