arba žaginys
prieš parašydamas
x dominantes savo eilėraščiui
aš truputį pabūsiu už rūko
toks buvimas iki prabundant
kai švyturio lęšiai išdidina
minimumą
tačiau aš nieko prieš iš jo vidurių
išeinančias žodžudiškas tiradas
sumažinti kad ir iki vyšnios
kauliuko
jis bus išspriegtas taip
kad perskros ne tik regimybę
jis įsivogs į išorinę
ir vidaus kišenes
ir įmūrys tave į senamiesčio sieną
lyg triptiką trejomis lygiomis
dalimis
tarsi norėtume pagerinti
ir taip neblogą architektūrą
rankos bus iškėstos
kojos bus praskėstos
tai dvi dominantės
visai ne kaip kraujas
susijusios bet bėgančios
skirtingomis kryptimis
trečioji bus buvusio
kūno likučiai


wirusas



