Norėčiau visiems pasakyti, tyliai pakuždėti į ausį, ką reiškia likti vienišam, koks jausmas būti įskaudintam ir kas yra laukimas žmogaus, kuriam nerūpi, ar išvis dar egzistuoji...
Žinau, tai skaudina, lėtai žudo... Su kiekviena akimirka kvėpuoti darosi vis sunkiau. Tai verčia mus permąstyti, ką padarėme ne taip, kur suklydome...
Ir tik vienas klausimas neduoda ramybės...
Kodėl jie išėjo, jeigu jiems tikrai rūpėjome?